Šią vasarą su kolektyvu „Melos“ turėjome labai įdomią patirtį – sėmėmės žinių meistriškumo kursuose, Kintuose.

Pradėsiu nuo to, kad mums išvis pavyko susiorganizuoti (didžiausios padėkos skrieja Jutai Pranulytei ❤️️) meistriškumo kursus ir pasikviesti atvykti žymią šiuolaikinės vokalinės muzikos atlikėją, pedagogę iš Prancūzijos Donatienne Michel-Dansac. Tokio pobūdžio meistriškumo kursuose dar nebuvau buvusi, todėl norisi pasidalinti savo įspūdžiais.

Pirmiausia, mes savaitę gyvenome Kintų meno rezidencijoje, visiškai šalia Kuršių marių, gamtos apsuptyje. Šiek tiek nepasisekė su oru (visą savaitę lijo), tačiau vasariškai apniukusi aplinka įnešė didelio produktyvumo, ką mes ir išnaudojome.

Prieš atvykstant į kursus, Donatienne buvo parinkusi kūrinių programą – kiekvienai „Melos“ kolektyvo dainininkei po solo kūrinį ir keletas bendrų. Kiekvieną dieną mes praleisdavome su dėstytoja ir semdavomės iš jos žinių. Kursų metu daug klausėmės viena kitos, buvo ypatingai naudinga stebėti, kokias pastabas duoda dėstytoja, kaip jas kiekviena iš mūsų įveikia, kokias vokalines problemas ir iššūkius diktuoja skirtingos šiuolaikinės muzikos partitūros bei kaip jas galime įveikti. Išsižiojusi klausiau, bandžiau ir konspektavau… Meistriškumo kursų tikslas buvo susipažinti su XX-XXI a. kompozitorių balso tyrinėjimais, šiuolaikinių vokalinių kūrinių mokymosi metodikomis.

Pasidalinu keletu Donatienne patarimų vokalistams

Skirtingi būdai, kaip mąstyti apie kvėpavimą:

up up – dainuojant oras keliauja į viršų, pilve esantys organai pakyla.

down down – dainuojant krūtinė nusileidžia, kūnas atsipalaiduoja, įsižemina.

Skirtingai nuo vokalisto ar net kūrinio, pasirinkti tinkamą mąstymo modelį, kuris pagelbės laisvai, be įvaržų atlikti kūrinį. Kvėpavimas visada keliauja vienoda srove iš apačios į viršų. Pajusti tai galime pabandydami švilpti (tik ramiai, vienoda srove pučiant orą tai pavyksta).

Mokantis ypatingai sunkius vokalinius kūrinius pirmiausia dėstytoja patarė juos iškalbėti atsižvelgiant į melodijos reljefą, be tikslios intonacijos, tačiau su labai tiksliu ritmu ir tik vėliau pridedant natas. Apskritai, Donatienne labai pabrėžė kalbėjimo svarbą bei krūtininį registrą, kurį dažnas pamiršta išnaudoti ir jį lavinti. Pirmiausia – kalbam, tada dainuojam.

Daugelį priebalsių galima pasakyti tik liežuvio pagalba (pvz.: k, n), o balsės keičiasi keičiant liežuvio ir lūpų poziciją (pvz. o kaip a tik lūpų pozicija suapvalėja). Daugelio atveju, žandikaulio pagalbos ir nereikia.

Nebijoti žaisti su savo balsu bei smalsiai tyrinėti partitūrą. Intonacijos, balso registrai lyg rūbas, kurį apsivelkame tada, kada norime ar reikalauja kūrinys. 

Kursus vainikavome koncertu „Living Room Music“ Kintų muzikos festivalyje. Tiesa, jau spėjome šią programą atlikti ir Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre. Programa susidėliojo labai įvairiapusiška, skirtinga ir atskleidžianti kiekvienos Melos balso spalvas bei skirtingus kompozitorių požiūrius į vokalą: nuo šnabždesių, kalbėjimo, lygaus klasikinio vokalo ar krūtininio, liaudies dainavimo manierų atskleidimo.