“Kūrybiškumas – tai asmens gebėjimas sugalvoti naujų arba originalių idėjų, įžvalgų, pertvarkų, išradimų arba meno kūrinių, kurie ekspertų laikomi turinčiais mokslinę, estetinę, socialinę arba technologinę vertę.” (Dominic Wyse, Pam Dowson)
Kūrybiškas žmogus šiais laikais yra ypatingai vertinamas. Išradimų ir technologijų gausoje, kūrybiškos idėjos ir netradicinis mąstymas tampa svarbiomis žmogaus vertybėmis. Originalus mąstymas padeda išsiskirti iš kitų, skatina pakeisti, kurti, tobulinti nusistovėjusias tiesas ir patiems inicijuoti pokyčius.
“Knygoje apie mokinių kūrybiškumą” autoriai Dominykas Vaizas (Dominic Wyse) ir Pem Dauson (Pam Dowson) pabrėžia ir bando mums išmesti iš galvos įsitikinimą, jog kūrybiškumas, tai yra dieviška duotybė ir ne kiekvienas žmogus yra kūrybiškas. Šie autoriai rašo: “Kūrybiškumas – tai teisė, o ne privilegija”. Kūrybiškumą galime ugdyti ir lavinti nuo mažų dienų, todėl mokytojams ir tėvams atitenka didžiulė misija – užauginti kūrybišką asmenybę.
Apžvelgdama minėtąją knygą noriu pasidalinti autorių išdėstytais patarimais ir aspektais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ugdant kūrybiškas asmenybes.
Pirmiausia, norėčiau paminėti autorių išskirtas sąvokas: kūrybiškas mokymas ir kūrybiškumo mokymas. Kūrybiškas mokymas, kuris yra nukreiptas į originalių kūrybiškų idėjų pamokose taikymą, Dominyko Vaizo ir Pem Dauson nuomone, nėra toks veiksmingas, kaip kūrybiškumo mokymas. “Labiau tikėtina, kad mokymas, kuris atsižvelgia į mokinių kūrybiškumą, skatins mokinių kūrybiškumą negu kūrybiškas mokymas kaip toks.” Kūrybiškumo mokymas yra nukreiptas į mokinius, jų originalų mąstymą, vaikams yra duodami impulsai jų kūrybiškumui skleistis. Knygoje teigiama, kad kūrybiškai mokomi vaikai gali tapti kūrybiškesni, tačiau gali ir netapti, tad patariama mokytojams daugiau dėmesio skirti vaikų kūrybiškumo atpažinti ir jį ugdyti.
Kaip galime išmokyti kūrybiškumo?
Pagrindiniai kūrybiško mąstymo mokymo akcentai:
-
Vaizduotės lavinimas
-
Kritiško mąstymo lavinimas
-
Drąsos rizikuoti ugdymas
-
Empatijos ir jausmų valdymo lavinimas
-
Savimonės ir motyvacijos kėlimas
-
Socialinių ir bendravimo įgūdžių lavinimas
Visų šių gebėjimų lavinimas yra labai svarbus kūrybiškumui ugdyti. Rengiant užduotis, pamokas ir veiklas su vaikais galime pritaikyti ar pakreipti veiklas taip, jog tikslu taptų šių gebėjimų ugdymas.
Plačiau apie kiekvieną:
Vaizduotės lavinimas
Vaizduotė yra viena iš išskirtinių žmogaus protinių savybių (joks kitas gyvūnas neturi vaizduotės), kuri būdinga visiems žmogaus tipams. Vaizduotei lavinti labiausiai tinka pasakojimai, istorijos ir jų kūrimas. Galite pamokos temą apipinti vaidybiniais žaidimais, taip leidžiant vaikams giliau įsivaizduoti istorijos pabaigą, paprašyti sugalvoti įvairiose situacijose kuo daugiau idėjų ir jas paanalizuoti, išplėsti veikėjų charakteristikas žodžiu ar pavaizduoti popieriaus lape. Galite išbandyti muzikos ir dailės sąsajas pvz.: paprašyti atvaizduoti skambančią muziką, taikyti kontrasto principą ir kitą pamoką bandyti atspėti kuris piešinys tinka skambančiai muzika, aptarti ir paanalizuoti kodėl.
Kritiško mąstymo lavinimas
Vaikams labai svarbu leisti pateikti savo idėjas įvairiais klausimais. Kūrybinėse užduotyse vaikų paprašyti sugalvoti ne tik originalių idėjų, bet pateikti ir galimus rezultatus, padarinius, aptarti įgyvendinimo eigą. Kritiškam mąstymui ugdyti galite nueiti su vaikais į teatrą, koncertą ar kitą pasirodymą, o po to būtinai aptarti meno formą, aktorių vaidybą, siužetą, scenografiją ir pan. Galite suorganizuoti susitikimą su tais pačiais atlikėjais ir sužinoti jų siužetinius ar muzikinius užmanymus.
Drąsos rizikuoti lavinimas
Veiklose svarbu leisti vaikams klysti, leisti surasti tinkamiausią sprendimą patiems, nes tai atneša daugiau motyvacijos ir didesnio kūrybiško mąstymo pajėgumo. Užduotyse skatinti pateikti savo pačią originaliausią, tačiau ir praktiškiausią idėją, skatinti suformuluoti ir pristatyti savo nuomonę. Eksperimentų ir improvizacijos pasitelkimas padeda vaikams atsipalaiduoti, nebijoti iššūkių, naujovių, labai smagiai ir kūrybiškai juos nuteikia kūrybiniam darbui.
Empatijos ir jausmų valdymo lavinimas
Empatijos turėjimas padeda įsijausti į kito asmens padėtį, jausmus, tuo metu mūsų protas generuoja naujas idėjas, kurios gimsta pažvelgus į situaciją kitu kampu. Vaidybiniai žaidimai ir įsikūnijimas į personažus gali stipriai pagelbėti suprasti ir lengviau įvardinti savąsias emocijas. Galite išbandyti istorinės asmenybės ar kitų veikėjų “sustabdyto kadro” žaidimą. Paprašykite vaikų, kad jie išsakytų pasirinkto veikėjo mintis, būtent šią minutę. Galite pažaisti “minčių sekimą”, kai mokytojas vaikščiodamas tarp mokinių paliečia kieno nors petį, o paliestasis turi pasakyti, ką jo veikėjas šiuo metu galvoja.
Savimonės ir motyvacijos lavinimas
“Mažiau tikėtina, kad mokiniai, kurie nejaučia savo stipriųjų pusių arba kada, ką ir kaip jie mokosi, dirbs kūrybiškai.” Pamokose būtina skatinti ir didinti mokinių savivertę, nes tai suteikia teigiamų emocijų ir motyvacijos atlikti užduotis. Pasitelkiant savo stipriąsias savybes mes tiksliai žinome, kur turime tobulėti, kokių užduočių imtis, kaip greitai mes jas išspręsime ir pan. Klasėje išbandykite “sėkmių dėžutę”, kurioje visi kartu galėsite pasidžiaugti vieni kitų pasiekimais, o vaikams bus lengviau išsiaiškinti savo stipriąsias puses. Visą savaitę vaikai stebi savo elgesį, ir lapeliuose užrašo: kuo jie didžiuojasi, ką pabandė pirmą kartą, ką jaučia, kad pagerino, kažką, ką buvo sunku įveikti. Galite įtraukti ir už mokyklos ribų vykstančius įvykius. Savaitės pabaigoje mokytojas garsiai perskaito visų raštelius. Sekančią savaitę rašteliai iškabinami klasėje, o vėliau vaikai, juos gali parsinešti namo. Taip skatiname jų motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.
Socialinių ir bendravimo įgūdžių lavinimas
Bendradarbiavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių kūrybiškumui skatinti. Jį skatinti galime darbu grupėse ar porose, bendrų kūrybinių menų projektų, diskusijų organizavimu. Svarbu atsižvelgti, kad vaikai išklausytų vieni kitus, priimtų komandinius sprendimus ir draugiškai bendrautų. Mokinius galite suskirstyti į grupes (pavadinimus susigalvoja patys arba mokytojos pateikta tematika), kurios visą savaitę kaups balus ant lentos ir taip savaitės pabaigoje turės galimybę laimėti prizą (prizas gali būti taurė, kuri visą savaitę bus garbingai pastatyta ant laimėtojų stalo).
Išvardinti patarimai yra tik gairės, į ką atkreipti dėmesį ir kaip organizuoti pamokos ar kitas veiklas vaikams. Kūrybiškumą galima lavinti įvairiose pamokose: istorijoje, gamtos moksluose, matematikoje… Labai įdomu išgirsti jūsų kūrybiškumo mokymo metodus ir pastebėjimus, kviečiu dalintis komentaruose.
“Kūrybiškumas – ne magija, bet jis gali būti magiškas.” (Wyse, D. ir Dowson, P.)
Šaltinis: “Knyga apie mokinių kūrybiškumą” Dominic Wyse, Pam Dowson 2009