Edukacija

Kaip muzika lavina emocinį intelektą?

Muzika – tai skambantys jausmai, tai žmogaus emocijų atspindys. Pažindami muziką mes pažįstame žmones, pasaulį ir plečiame savo emocinę paletę. Muzika yra labai galingas įrankis ir greičiausias būdas iššaukti vienokią ar kitokią emociją.

Su jausmais ir emocijomis mes susiduriame kasdien. Mūsų sprendimai, kaip į įvairias situacijas reaguoti, mums atveria arba uždaro duris į sėkmę. Emocinis raštingumas yra emocinio intelekto pagrindas. Amerikiečių psichologas, emocinio intelekto teorijos autorius, Daniel Goleman savo knygoje “Emocinis intelektas” rašo: “norint sužibėti visose srityse, reikia žinoti, kad emociniai gebėjimai yra dvigubai svarbesni už kognityvinius. Žmonėms, siekiantiems sėkmės aukščiausiu lygiu, lyderiams emocinis išprusimas yra didžiausias privalumas. Turint emocinę kompetenciją veikiama du trečdalius ar daugiau kartų geriau”.

Kas yra emocinis intelektas?

Emocinis intelektas – yra žmogaus sugebėjimas atpažinti savo emocijas bei suprasti kitų žmonių emocijas, atskirti įvairius jausmus ir tinkamai juos įvardyti, naudoti emocinę informaciją valdant savo mąstymą ir poelgius, ir suvaldyti ir/arba pakreipti emocijas taip, kad žmogus galėtų prisitaikyti prie aplinkos arba pasiekti savo tikslą(-us).

Išskiriamos penkios pagrindinės sritys, kuriose pasireiškia emocinis intelektas:

  • Savo jausmų pažinimas.
  • Emocijų valdymas.
  • Gebėjimas siekti tikslo.
  • Gebėjimas įžvelgti kitų žmonių jausmus.
  • Žmonių tarpusavio santykiai.

Visų šių kompetencijų lavinimas mums suteikia laimingesnį, kūrybingesnį ir sėkmingesnį gyvenimą. Emocinio intelekto lavinimas prasideda nuo mažų dienų, todėl norėdami suteikti vaikams kuo geresnę ateitį, galime ugdyti vaikų emocinį intelektą nuo vaikystės.

Kai muzika lavina emocinį intelektą?

Savo jausmų pažinimas

Šis gebėjimas dar įvardijamas, kaip savivoka, savimonė. Tai gebėjimas atpažinti ir įvardinti savo jausmus, suprasti emocijų priežastis ir pasekmes.

Klausydami muzikos ar atlikdami ją patys, vaikai mokosi atpažinti jausmus, kuriuos sukelia kūrinys. Muzikos klausymo analizė padeda suprasti, kokias emocijas ir kokiais būdais kompozitorius tai perteikia kūrinyje. Atlikdami kūrinį vaikai mokosi atspindėti emocijas, kurias iššaukia muzika ir tuo pačiu interpretuoti, kūriniui suteikti savo emociją. Susidurdami su skirtingu emocijų pateikimu jie turtina savo emocinį pasaulį. Mokydamasis muzikos vaikas pažįsta savo gerąsias ir silpnąsias puses, mokosi vertinti save teigiamai ir kartu objektyviai.

Emocijų valdymas

Emocijų valdymas – tai gebėjimas suvokti, kas slypi už jausmų, gebėjimas suvaldyti emocijas ir pakreipti jas mums tinkama linkme.

Muzika padeda vaikams išreikšti savo jausmus, kuriems kartais žodžių surasti sunku. Vaikai pažindami muzikos kalbą, muzikos išraiškos priemones, kurias panaudojo kompozitoriai savo kūriniuose, išmoksta būdų, kaip išlieti susikaupusias emocijas. Jausdami stiprias emocijas mes galime šiuos jausmus išlaisvinti ir, pavyzdžiui, muzikuodami, improvizuodami sukurti muzikinį kūrinį. Vaikai susidurdami su scenos baime prieš koncertą mokosi susikaupti, suvaldyti jaudulį ir pakreipti savo emocijas tinkama linkme – atlikti kūrinį emocionaliai ir išraiškingai.

Gebėjimas siekti savo tikslų

Savikontrolė – sugebėjimas “atidėti pasitenkinimą, kai esi už ką nors atsakingas” (David Hamburg).

Mokydamiesi muzikos vaikai nuo pirmų dienų susiduria su paprasta tiesa – “ką pasėsi, tą ir pjausi”. Dainavimo, grojimo instrumentu rezultatai yra paremti įdėtu darbo indėliu. Vaikai nuo mažens taip mokosi savitvardos ir disciplinos, nes nuo to priklauso, kaip pavyks pasirodyti koncerte. Vaikai mokosi savimotyvacijos, atsakomybės prieš žiūrovus, save patį, o įveikdami iššūkius augina pasitikėjimą savimi.

Gebėjimas įžvelgti kitų žmonių jausmus

Empatija – gebėjimas, suprasti ir gerbti kito žmogaus jausmus, pažvelgti kito akimis.

Per muziką mes susipažįstame su skirtingomis pasaulio kultūromis. Dainuodami ar grodami kitų šalių liaudies dainas, mes užmezgame ryšį su jais, įgarsiname jų mintis. Juk, liaudies dainose slypi tautos šaknys, istorija ir tradicijos. Tyrinėdami skirtingų kultūrų muziką mes mokomės atpažinti jų emocijas, įvardinti jausmus, kuriuos kūrėjai sudėjo į dainos melodiją ir tekstą. Tokiu būdu muzika tampa keliu suprasti kitą, jo padėtį, situaciją ir asmeninę istoriją.

Žmonių tarpusavio santykiai

Grodami orkestre, ansamblyje, dainuodami chore mes neišvengiamai susiduriame su kitais žmonėmis. Muzika yra demokratiška, universali kalba, kuri jungia žmones. Muzikuodami drauge vaikai mokosi išgirsti, išklausyti kitą, pasitikėti vienas kitu. Choro pasirodymas priklauso nuo visų atlikėjų bendrų pastangų. Taip vaikai mokosi komandinio darbo, atidumo ir jautrumo vienas kito atžvilgiu. Muzika ugdo ir žmogaus charakterio savybes – draugiškumą, nuoširdumą, taktiškumą, darbštumą ir atkaklumą.

Muzikinis lavinimas neatsiejamas nuo emocinio intelekto augimo. Kuo mes daugiau pažįstame emocijų, susiduriame su jomis akis į akį, tuo tampa platesnis mūsų požiūris į kitą ir į patį save.

Muzikinis išsilavinimas dar niekam gyvenime nepakenkė, net jei žmogus vėliau tapo verslininku ar vairuotoju. Išgyvenimai, kurių suteikia muzika, daro sielą atviresnę viskam – ir grožiui, ir žmonėms, ir santykiams su šeima ar draugais. (Maestro Mstislavas Rostropovičius)

Daugiau minčių apie emocinį intelektą rasite Daniel Goleman knygoje “Emocinis intelektas”.

Pasidalink su draugais ♡

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *